FLUTNINGSFELL  Ķ  ŽISTILFIRŠI



Eitt sinn bjó bóndi ķ Žistilfirši į žeim bę sem Fell hét. Hann var aušugur aš gangandi fé og hafši hann saušahśs langt frį bę sķnum inn meš fjalli. En žar var öršug smalamennska og hlaut bóndi aš rįša sér į saušahśsin duglega fjįrmenn, en honum hélst illa į žeim žvķ į hverjum jólum hvarf saušamašur. Undi bóndi žvķ illa. Vóru svo lišin žrenn jól aš ętķš hvarf saušamašur bónda. Spyrst žetta vķša og fréttir Mślapresturinn žetta mannahvarf.

Eitt sinn var hann į ferš noršur ķ Axarfirši og ber hann ķ tal viš menn žar hverjir valda muni mannahvarfi Fellsbónda.

Kunni enginn aš fręša hann um žaš; samt heyrši hann aš žegar menn feršušust yfir Einarsskarš sęist ķ hellisdyr ķ Garšsdalnum.

Žangaš hélt prestur og sį hellisdyrin, og sem hann fęrist nęr žeim finnst honum atli aš sķga į sig ómegin. Hann spyr hvort fjandanum sé alvara aš skerša vitiš ķ sér. Kemst hann svo allt aš hellisdyrum.

Sęrir hann žann sem žar rįši fyrir aš koma til dyra og kemur žį śt óttalegur tröllkall. Prestur skipar honum aš segja nafn sitt.

Hann kvešst Grķmaldur heita.

Prestur męlti: "Veldur žś hvarfi saušamannanna į Felli?"

Hinn kvaš žaš svo vera.

"Eru mörg tröll ķ helli žessum?" spurši prestur.

"Rśm sextķu," męlti Grķmaldur.

Žį męlti prestur: "Ekki skil ég aš einn og einn saušamašur Fellsbónda hafi veriš mikill forši handa ykkur öllum."

"Nei," męlti Grķmaldur, "žeir eru ei hafšir nema handa mér og konu minni žvķ viš erum höfuštröllin ķ helli žessum."

"Eru engar ašrar dyr į hellinum?" męlti prestur.

"Žaš skiptir žig engu!" męlti hinn.

"Žaš vil ég vita," męlti prestur, "og skaltu žį naušugur segja žaš."

Žį męlti risinn: "Hann er tvķdyrašur og liggur hellir žessi žvert gegnum fjalliš og eru hinar dyrnar ķ fjallinu skammt frį saušahśsunum į Felli."

"Nś hefur žś nóg sagt," męlti prestur; "og skal ég svo héšan af sjį til aš žiš steli ei framar mönnum né éti žį."

Sķšan skipaši hann risanum inn ķ hellinn, en gekk sjįlfur frį dyrunum.

En įšur Grķmaldur fór inn spurši prestur į hverju hyski hans lifši ķ hellinum, en hann kvaš stórt fiskivatn vera ķ honum.

"Hvort eru žau fiskivötn ei alstašar?" męlti prestur.

Sķšan fór hann meš marga menn aš hinum dyrunum og gekk frį žeim į sama hįtt og hinum. Žar nęst skipaši hann bóndanum aš fęra bęinn žangaš sem hann nś stendur; var hann sķšan nefndur Flutningsfell. En aldrei sķšan varš mönnum mein aš aš Grķmaldi né hyski hans.



(Žjóšsagnasafn Jóns Įrnasonar)

Netśtgįfan - október 1999